- prapuldinti
- prapùldinti
1. caus. prapulti 1: Tu tik moki prapùldyti daiktus, o surasti nežinai! Skr.
2. tr. pražudyti: Nutarė ją pačią prapùldint Ad. Jei neprapuldýsi (neįskųsi, neišduosi), šnekėsmos Vn. Sopa man širdelę, kadgi prapuldinau savo dukrelę LTR(Dgl). Kad tu būtum, bernužėli, ant svieto negimęs, nekaip mane jaunuolikę būtum prapuldinęs (d.) Tj. Tos deivės negal jums nėko gero duoti, bet tur amžinai visus prapuldinti Mž9. Neprapuldinki drauge su griešnaisiais, kurie liežuviu meilę savo rodžia PK55. | refl.: Tiesa, kad žmonės dažnai nieko gero nepaveikia su gausybe žemės turtų, bet jais patys prasipùldina A.Baran.
◊ kãklą prapùldinti; N pražūti.\ puldinti; įpuldinti; papuldinti; parpuldinti; prapuldinti; užpuldinti
Dictionary of the Lithuanian Language.